Alerginė reakcija, dar vadinama padidėjusio jautrumo reakcija, reiškia audinių pažeidimą arba fiziologinę disfunkciją, kurią sukelia antigeninių medžiagų stimuliavimas organizme, ir yra imunopatologinis pažeidimo procesas. Vaistai, vartojami įvairių organizme esančių antigeninių medžiagų (pavyzdžiui, bakterijų, virusų, parazitų, žiedadulkių ir kt.) sukeliamų alerginių ligų profilaktikai ir gydymui, vadinami antialerginiais vaistais, dar vadinamais antialerginiais vaistais. Pagal skirtingus veikimo mechanizmus jie gali būti suskirstyti į šias kategorijas:
1. Antihistamininiai vaistai. Dažniausiai naudojami klinikiniai vaistai yra histamino H1 receptorių antagonistai, tokie kaip difenhidraminas, prometazinas, chlorfeniraminas ir kt., kurie šiuo metu yra plačiausiai naudojami nespecifiniai nenormalūs antialerginiai vaistai. Jie gali konkuruoti su efektorinių ląstelių histamino H1 receptoriais, neleisdami histaminui prisijungti prie H1 receptorių ir slopindami jų gebėjimą sukelti alergines reakcijas.
2. Alergijos mediatoriai išskiria inhibitorius. Jis gali stabilizuoti putliųjų ląstelių membraną, užkirsti kelią histamino ir kitų alerginių reakcijų tarpininkų išsiskyrimui ir sukelti antialerginį poveikį, pvz., natrio sukcinatą, ketotifeną ir kt.
3. Histamino desensibilizatoriai. Siekiant sustiprinti histamino toleranciją, pacientams skiriamos pakartotinės histamino H1 receptorių agonisto betahistino injekcijos, mažos histamino skiediklio dozės, dulkių erkės injekcijos ir kt.
4. Leukotrieno receptorių antagonistai. Tokie kaip Montelukast, Zalust ir kt., daugiausia naudojami kvėpavimo takų alergijoms gydyti.
5. Antigenų antikūnų reakcijas slopinantys vaistai, pvz., antinksčių gliukokortikoidai, imunosupresantai ir kt.
6. Vaistai, kurie pagerina arba kontroliuoja alerginių reakcijų simptomus, įskaitant lygiųjų raumenų antispazminius vaistus, tokius kaip salbutamolis; Įskaitant vaistus, kurie mažina alergijos sukeltą edemą, pvz., kalcio gliukonatą.
